Alytuje yra vietų, kurias atradus norisi sugrįžti dar kartą. Viena jų – Julijos Baranauskienės keramikos muziejus (Rotušės a. 12), saugantis ne tik molio darbus, bet ir jautrią, stiprią kūrėjos gyvenimo istoriją.
Neseniai čia lankėsi Alytaus turizmo informacijos centro ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovės. Muziejuje jas šiltai pasitiko menininkės dukra, išsamiai papasakojusi apie mamos kūrybinę kelionę – ne tik apie darbus, bet ir apie žmogų, slypintį už jų.
Julija Baranauskienė – liaudies meistrė, šį vardą pelniusi 1964 metais. Per gyvenimą ji surengė apie 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo net pasaulinėje parodoje „EXPO 67“ Monrealyje, o kūrybinis palikimas siekia daugiau nei 500 darbų. Iš molio menininkė lipdė biustus, bareljefus, kaukes, žibintus, švilpynes, keramikinius papuošalus, floristinius paveikslus. Daugelyje jų atsispindi jos pačios gyvenimo istorija – jautri, nelengva, bet nepaprastai stipri.
Muziejuje galima išvysti ir įspūdingą, daugiau nei 150 eksponatų siekiančią velnių kolekciją, etnografinių motyvų kupinas skulptūras, istorinių asmenybių biustus. Kieme kasmet atgyja šventės, koncertai, tautodailininkų kūrybiniai susitikimai. Beje, būtent Julijos Baranauskienės nulipdytomis molinėmis švilpynėmis buvo grojama įrašant vinilinę plokštelę „Lietuva – dainų kraštas“.
Ekspozicijos erdvę puošia trys išskirtiniai Alytaus legendų paveikslai: Zenono Bulgakovo tapybos darbas, kuriame – Senoji Julijos Baranauskienės sodyba, signataro V. Kolesnikovo pieštas Julijos poertretas ir A. Švirmicko nutapytas J. Baranauskienės portretas su keramikos darbais. Tai vieta, kur menas kalba apie laiką, pagarbą ir šaknis. Kur vaikystės prisiminimai, gamtos medžiagomis kurti paveikslai ir žmogaus istorija susilieja į vieną jautrią pasakojimo liniją.
Ieškantiems autentiškos, tikros ir labai „alytiškos“ patirties – verta užsukti. Dėl apsilankymo rekomenduojama tartis iš anksto.
