Vasario 11 dieną Alytaus miesto savivaldybės I aukšto galerijoje atidaryta išskirtinė paroda „Audimo raštų virsmas“, kurią pristato Menų ir dizaino mokymo centro mokytoja, tautodailininkė ir audėja Renata Žiūkienė kartu su savo mokinėmis. Paroda skirta dviem Lietuvai itin reikšmingoms datoms – Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, ir Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – paminėti.
Ekspozicija atskleidžia lietuviško audimo tradicijų gyvybingumą, jų gebėjimą kisti, atsinaujinti ir išlikti aktualioms šiandienos kasdienybėje. Čia susitinka paveldas ir dabartis – senieji raštai, spalvos ir simboliai naujai atgyja mokinių darbuose, įgaudami šiuolaikines formas ir prasmes.
Audimo studijos – gyva tradicijų mokykla
Menų ir dizaino mokymo centro vykdoma Dirbinių (tekstilės, odos) gamintojo modulinė profesinio mokymo programa – tai erdvė, kur tradicinis amatas perduodamas ne kaip muziejinė vertybė, bet kaip gyva kūrybinė patirtis. Čia mokiniai mokosi ne tik techninių audimo subtilybių, bet ir gilinasi į audimo reikšmę lietuvių kultūroje, raštų simboliką, spalvų dermę bei istorinius kontekstus.
Studijų metu jaunieji kūrėjai susipažįsta su įvairiomis audimo technikomis – rinktinių, vytinių, pintinių, kaišytinių juostų audimu. Tai kruopštumo, kantrybės ir susikaupimo reikalaujantis procesas, ugdantis ne tik amato įgūdžius, bet ir pagarbą tradicijai.
Mokytoja, kuri audžia ne tik juostas, bet ir ryšius
Parodos iniciatorė Renata Žiūkienė – sertifikuota tradicinių lietuviškų rinktinių juostų audimo meistrė, tautodailininkė, ilgametė mokytoja, gerai žinoma Dzūkijos krašte. Ji aktyviai puoselėja lietuviško audimo tradicijas, veda edukacijas, rengia parodas ir nuosekliai perduoda sukauptas žinias jaunajai kartai.
Mokytojos veikloje audimas suvokiamas ne tik kaip amatas, bet ir kaip kultūrinė kalba, pasakojanti apie tautos istoriją, vertybes ir tapatybę. Šį požiūrį perima ir jos mokinės – jų darbuose atsispindi ne tik techninis meistriškumas, bet ir asmeninis santykis su kūryba.
Lietuviški audimo raštai – ženklų ir simbolių pasaulis
Lietuvių audimo raštai – tai geometrinių formų, spalvų ir ritmų sistema, šimtmečiais perduodama iš kartos į kartą. Juose slypi gamtos, gyvybės, saulės, žemės bei žmogaus gyvenimo ciklų simbolika. Kiekvienas ornamentas, spalvų derinys ar pasikartojantis motyvas turėjo savo reikšmę ir paskirtį.
Ypatingą vietą lietuvių tekstilėje užima tautinės juostos – viena seniausių audimo formų. Jos buvo naudojamos ne tik kaip drabužių detalės ar diržai, bet ir turėjo ritualinę bei simbolinę reikšmę: lydėjo žmogų svarbiausiais gyvenimo momentais, buvo dovanojamos, saugojo ir jungė bendruomenę.
Kūrėjų pasididžiavimas ir kūrybinis virsmas
Parodoje eksponuojami darbai liudija, kad audimo tradicijos nėra sustingusios – jos kinta, transformuojasi ir atranda naujas išraiškos formas. Mokinių kūriniai spinduliuoja entuziazmu, pasididžiavimu ir pagarba savo kultūriniam paveldui. Kiekviena juosta ar audinys tampa savitu pasakojimu apie ryšį su praeitimi ir žvilgsnį į ateitį.
Parodoje dalyvauja ir Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, tautodailininkė Vilma Jenčiulytė, audimo subtilybių išmokusi iš mokytojos Renatos. Pabandžiusi ir sėkmingai parengusi audimo staklių komplektą parodai „Į svečius pas alytiškius“ Vilma ėmėsi dar vieno puikaus projekto - namuose ji bebaigia įrengti nuosavas, iš protėvių paveldėtas autentiškas audimo stakles. Parodai ji parengė kryželiu siuvinėtų autentiškų audimo raštų pavyzdžių, išsiskiriančių nepaprastu tikslumu, geometrinėmis kompozicijomis ir subtilia žalių atspalvių spalvine derme. Šalia siuvinėtų paveikslų eksponuojami ir autentiški, originalūs audiniai – kai kurie jų visiškai unikalūs ar itin reti.
Tradicija, tampanti šiuolaikiška
Parodos atidarymo metu Renata Žiūkienė pabrėžė, kad ekspozicija skirta Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimui ir atskleidžia, kaip tradiciniai audimo raštai išlieka gyvi, perduodami iš kartos į kartą, kartu įgaudami naujų prasmių.
„Mūsų dirbiniuose aštuonnyčiai raštai virsta keturnyčiais, austi „agurkėliai“, „obuoliai“, „katpėdėlės“ tampa siuvinėtais paveikslais ar įspaudžiami į odinius dirbinius. Raštai puikiai dera su oda – rankinėse, kosmetinėse, drabužiuose. Keičiant ataudų siūlus, išgauname skirtingo storumo ir faktūros audinius. Močiučių raštai audėjų ir siuvėjų rankose virsta patraukliais šiuolaikiniais gaminiais, lengvai randančiais vietą mūsų kasdienybėje. Parodoje galima išvysti ir vienetines rankų darbo lėles, kurių sijonai išausti staklėmis mūsų mokykloje“, – pasakojo mokytoja.
Jautriomis mintimis pasidalijo ir jau antrus metus tekstilės paslapčių besimokanti Silvija:
„Pradžioje atėjau mokytis siūti, o dabar audžiu. Susipažinusi su tradiciniais lietuviškais raštais supratau, kad tai – mano nepopierinis pasas, mano identitetas. Dar labiau gilinantis, išmokus savų, dzūkiškų raštų, pajutau – tai mano DNR. Norėčiau šį jausmą perduoti ir savo vaikams“, – kalbėjo ji, apkabindama paauglę dukrą.
„Audimo raštų virsmas“ – tai ne tik paroda, bet ir gyvas liudijimas, jog tautinė kultūra gyva tol, kol ją kuria, puoselėja ir perinterpretuoja jauni žmonės. Tai jautrus, prasmingas ir šventiškas akcentas, skirtas Lietuvos valstybingumo dienoms paminėti.
