Kovo 24 d. (sekmadienį) švenčiame Verbų sekmadienį.
Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinis sekmadienis prieš jas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.
Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę": „jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą". Moterys savo verbelę dar susirišdavo raudonu vilnoniu siūlu. Tikėjo, jog tuo siūlu per rugiapjūtę apsirišus juosmenį, pusiaujo neįskausią.
Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – tai plakimas verba. Suvalkijoje, kur valstiečiai iš anksto nusipirkdavo kadagių iš po kaimus juos vežiojusių „girininkų" – miško gyventojų ir laikydavo iki Verbinių po sniegu, vaikai jau išvakarėse išsitraukę kadagio šaką, bemaž naktį nemiegoję, stengėsi kuo anksčiausiai dar miegančius suaugusiuosius nuplakti – „nuverbyti". Plakdami sakydavo: „ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?" Tai tarsi užkeikimo formulė. Ja pabrėžiama, jog žmogus yra tik kažkieno valios vykdytojas, tik kosminės galios įnagis. Toji galia – tai amžinai žaliame kadagyje įsikūnijusi gyvybė, kuri žmogų turi pavasarį pažadinti naujai ūkio veiklai, įtraukti jį į amžiną gamtos mirties ir gimimo vyksmą.
Verbijimo tradicija atėjusi iš tolimos baltiškosios mūsų praeities, kai žmogaus ryšys su gamta buvo itin glaudus. Galima spėti, kad senovėje atgajos jėgą teikiančia žalia kadagio šakele būdavo verbijama ne vien Verbų šventės dieną, o ilgesnį pavasario atbudimo laikotarpį. Tai rodytų žemaičių paprotys panašiai verbele plakti vienas kitą ne per Verbas, o Velykų antrąją dieną.
Gyva šios šventės tradicija ir mūsų dienomis: visų rankose amžinos gyvybės simbolis – žaliasis kadagys ar puošnioji vilnietiška verba. Pavasariškai pražysta miestų gatvės, žmonių veidai nušvinta lyg kokia nežemiška paslaptimi. Skambant sekmadienio varpams, verbų miškas liūliuoja per pamaldas bažnyčiose.
Tradicija yra virtę verbų turgūs šventoriuose, bažnyčių prieigose. Akys raibsta nuo grožio, formų ir spalvinių derinių įvairumo.
Šiųdienis verbų, ypač meniškųjų kompozicijų, panaudojimas gyvenime – tai akivaizdus pavyzdys to, kaip tautos senosios tradicijos transformuojasi, įgyja naujų prasmių, išreiškiančių dabarties žmonių dvasinius poreikius.
day.lt informacija
Verbų procesija Alytuje!
Alytuje gyvuoja unikali Verbų sekmadienio procesijos tradicija, kuomet tikintieji su verbomis rankose, melsdamiesi, giedodami, lydimi orkestro muzikos keliauja per miestą. Tai - išskirtinis Alytaus miesto charakterio bruožas.
Maloniai kviečiame Verbų kovo 24 d. (sekmadienį) dalyvauti iškilmingoje procesijoje. 7.45 val. renkamasi prie Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos (Topolių g. 19). Pašventinamos verbos. 8 val. procesija pajuda į Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčią. 9 val. Šv. Mišios Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (Varėnos g. 24A).
Na, o kovo 29 d. (penktadienį) kviečiame dalyvauti Kryžiaus kelio eisenoje. Po pamaldų 20 val., iš Šv. Kazimiero bažnyčios organizuojama eisena link Šv. Angelų Sargų bažnyčios. Eisenos maršrutas: Šv. Kazimiero bažnyčia – Varėnos g. – A. Baranausko g. – Gardino g. – Birutės g. – Laisvės angelo a. – S. Dariaus ir S. Girėno g. – Alyvų takas – Šv. Angelų sargų bažnyčia.
Gražaus Verbų sekmadienio!
