Veda Martinaitienė, gimusi Vištytyje, jau per 50 metų gyvenanti Birštone drąsiai gali save vadinti birštoniete. Čia ją subrandino puiki miesto atmosfera, gamtos nenuspėjamumas. Tad galiu drąsiai teigti, jog tai ir turėjo įtakos Vedos potraukiui į meną. Prieš 25 metus atradusi kūrybos siekį ieškojo savęs įvairiose technikose: skiautiniuose, makramė, batikoje ir kituose rankdarbiuose. Be abejo, ją sužavėjo karpiniai, simegrafija. Darbų ciklas „Žvaigždė žvaigždūnė“ visą kovo mėnesį puoš „Dzyvų“ meno saloną S.Dariaus ir S.Girėno g. 3, Alytuje.
Simegrafija – tai siuvinėjimas ant popieriaus. Pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių – „simetrija“ ir „grafika“, nusakančių rankdarbio techniką: būdingos simetriškos linijos. Manoma, kad simegrafija atsirado Amerikoje. Simegrafijos techniką sugalvojusi amerikietė Everest Boole naudojo ją kaip metodą vaikus mokyti geometrijos 1845 metais. Tai buvo unikali mokymosi priemonė, nes tiesiomis linijomis buvo sukuriamos įvairios kreivės. Prancūzų inžinierius Pjeras Bezier taip pat buvo susidomėjęs matematinėmis simegrafijos savybėmis. Jis naudojo simegrafiją kuriant algoritmų kreives. Bezier kreivė dabar yra labai populiari tarp grafikos dizainerių ir yra naudojama visame pasaulyje kuriant 3D grafiką.
Simegrafija tapo madinga ir pasaulyje ypač išpopuliarėjo 1960-aisiais metais. Nusistovėjo ir pagrindinės taisyklės, reikalaujančios, kad rankdarbyje vyrautų harmonija, būtų išlaikytas deramas atskirų dalių ir spalvų santykis. Atlikimo technika nesudėtinga: tarp standžiame popieriuje išbadytų skylučių tiesiami ir tempiami siūlų spinduliai. Simetriškai susipynę siūlai sudaro įvairias geometrines formas, netikėtai galima atrasti pačius fantastiškiausius variantus.
Kviečiame užsukti ir pasigrožėti.
