Alytaus miesto savivaldybės administracijos I a. parodų galerijoje atidaryta jauki, pavasarinė paroda – „Alytaus krašto tradicijų atspindžiai“. Joje atsiskleidžia Alytaus mieste puoselėjamos Velykinių margučių ir verbų rišimo tradicijos. „Alytaus kraštas ir jo tautodailininkai – visoje Lietuvoje garsėjantys išskirtiniu darbštumu. Šiandien, dar kartą nustebinantys savo atidavimu tradicijai, kultūrai, grožiui. Kokia puiki proga šiose erdvėse išvysti būtent tradicinių vašku margintų margučių kolekciją, juk dar kovo mėnesį Alytaus miesto savivaldybei buvo įteiktas įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą sertifikatas“– džiaugėsi Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.
Margučių raštai ir spalvos byloja apie gilias šeimos tradicijas. Natūraliais dažais marginti margučiai dvelkia autentiškumu, iš protėvių perimta išmintimi. Parodoje eksponuojami Danguolės Dikšienės, Audronės Lampickienės ir Bangos Vaicekauskienės marginti kiaušiniai. Ši tradicija keliauja iš kartos į kartą: Danguolė, kilusi iš Babrauninkų kaimo (Lazdijų r.), ją perėmė iš savo mamos Anelės Čeponienės, o dabar marginimo meną perduoda savo anūkei Bangai bei proanūkėms Saulei ir Liepai.
Alytiškė Vilma Kojelytė Paulauskienė taip pat tęsė šeimos tradiciją – marginti kiaušinius ją išmokė močiutė iš Domantonių kaimo (Alytaus r.). Deja, liga sutrukdė Vilmai tęsti šią veiklą, tačiau jos pėdomis seka dukros Paulina ir Evelina Paulauskaitės, toliau puoselėjančios šį dzūkišką amatą. Vilmos margučiai labai spalvingi, panaudojant keturias, ar net penkias spalvas yra išgaunamos itin sudėtingos raštų kompozicijos.
Ekspoziciją puošia spalvingos Jolantos Sabonienės rištos verbos. Verbų rišimas – ilgas ir kruopštus procesas, trunkantis visus metus: augalai sėjami pavasarį, vasarą renkami laukuose, o rudenį džiovinami specialiai tam parinktose vietose. Sausio mėnesį prasideda jų rišimas – tai ne tik tradicija, bet ir kūrybos bei meditacijos forma. „Kiekvienas regionas turi savitą braižą. Pavyzdžiui, Vilniuje dažniausiai matome kadagio verbas ir Vilniaus krašto verbas, kurios rišamos ant pagaliuko ir dažniausiai būna spalvingesnės, Suvalkijoje tikrąja verba laikoma kadagys, o Aukštaitijoje dar pridedama žilvičio šakelė, Dzūkijoje jos natūralesnės. Augalai taip pat įpinami tokie, kokie tame regione plačiausiai paplitę“– pasakojo autorė.
„Dzyvų“ tautodailės ir meno salono direktorius Saulius Mastauskas neslėpė pasididžiavimo Alytaus tautodailininkais ir menininkais. „Vien šioje parodoje matomi darbai ir girdimos pavardės yra mūsų įstaigos ir Alytaus šviesuliai. Šiuo metu esame „atradę“ ir daugiau išskirtinius dirbinius gaminančių amatininkų. Norisi visus auksinių rankų žmones tiesiog ištraukti iš savo uždaros aplinkos ir parodyti visuomenei. Ta kryptimi dabar ir dirbame“,– kalbėjo vadovas.
Paroda kviečia susipažinti su šių meistrių darbais ir pajusti Alytaus krašto tradicijų gyvybingumą. Kviečiame lankytis ir apžiūrėti visą balandžio mėnesį.
