Vilniuje menų spaustuvėje birželio 4-ąją buvo pristatytas Lietuvos kultūros tarybos tyrimas „kuris atskleidė sudėtingą menininkų kasdienybę visoje šalyje – nuo finansinio nestabilumo iki riboto įsitraukimo į kultūros politiką. Alytaus miesto kūrėjai – ne išimtis. Vis dėlto ši bendruomenė tampa pavyzdžiu, kaip net ribotomis sąlygomis galima kurti stiprią kultūrinę tapatybę. Remiantis Lietuvos kultūros tarybos 2024 metais atliktos apklausos net 1 633 kūrėjų pateiktais atsakymais, tyrimas išsamiai nagrinėja jų darbo aplinką, finansinę padėtį, emocinę savijautą, kūrybos ir poilsio santykį bei menininkų vaidmenį visuomenėje. Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar pastaraisiais metais įvykę pokyčiai, įskaitant kultūros politikos sprendimus ir finansavimo sistemos peržiūras, iš tiesų pagerino kūrėjų gyvenimo ir darbo sąlygas.
Ar galima gyventi iš kūrybos? Alytaus pavyzdys rodo, kad kryptinga parama – svarbus žingsnis.
Alytaus miesto savivaldybė – viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri nuosekliai remia 18–35 metų kūrėjus, skirdama jaunojo menininko stipendiją. Nors 200 eurų per mėnesį neleidžia užtikrinti oraus pragyvenimo, ši parama tampa svarbiu paskatinimu jauniems kūrėjams ir aiškiu ženklu, kad jų veikla yra vertinama. Stipendijos padeda įgyvendinti parodas, edukacinius projektus bei menines instaliacijas, o svarbiausia – tai daroma strategiškai, ne atsitiktinai. Vis dėlto Alytaus kūrėjai susiduria ir su rimtais iššūkiais: daugelis jų priversti derinti meninę veiklą su pedagoginiu ar projektiniu darbu, o mieste jaučiamas aiškus kūrybinių erdvių trūkumas. Taip pat stokojama sistemingo menininkų įtraukimo į kultūros politikos formavimą. Nepaisant to, Alytaus menininkų bendruomenė išlieka aktyvi, kūrybinga ir iniciatyvi – mieste vyksta kultūriniai festivaliai, gimsta jungtiniai projektai bei tarpdisciplininės iniciatyvos, rodančios augantį regiono kultūrinį potencialą. Alytus vis labiau atsiskleidžia kaip gyvas kultūros centras, kuriame kūryba ne tik įmanoma, bet ir vertinama.
Ar galima gyventi iš kūrybos?
Kaip pažymėjo LKT pirmininkė Asta Pakarklytė, vis dar svarstoma, kaip paskirstyti paramą – ar mažesniam skaičiui kūrėjų su didesnėmis stipendijomis, ar plačiau, bet kuklesnėmis sumomis. Alytuje atsakymas kol kas aiškus: vien iš kūrybos gyventi sunku, tačiau bendruomenės stiprybė ir savivaldybės parama leidžia tikėti, kad situacija gali keistis.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos kultūros tarybos tyrimu „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ ir 2024 m. viešųjų diskusijų medžiaga.
Daugiau informacijos:
