Žingeidžių medžiotojų vis daugiau, tad tęsiant tradiciją, kviečiame į trečiąją Kultūrinę medžioklę! Praėjusioje medžioklėje medžiojome margučius, mokėmės marginimo amato ir šios tradicijos svarbos. Šį kartą leidžiamės į tamsesnes istorijos girias, pasirinkę grėsmingai skambantį taikinio žodį – vilkas. Neišsigąskite, šioje medžioklėje vilkų nebus! Žodis „vilkas“ pasirinktas neatsitiktinai – šioje medžioklėje mokysimės apie „Vilko vaikus“.
Kas tie „Vilko vaikai“?
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Medžioklės trukmė – nuo balandžio 4 d. iki 20 d.
Medžioklės plotai – Alytaus kraštotyros muziejus, Alytaus miesto teatras.
Taikinio žodis – vilkas.
Medžioklę pradedame teatre. Balandžio 4 d. (ketvirtadienį) 18 val. Alytaus miesto teatre vyks spektaklis „Marytė“.
Trumpai apie spektaklį:
Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą.
Bilietai: https://kakava.lt/pirkti-bilietus/4244/13945
Apsilankius spektaklyje, tęsiame medžioklę Alytaus kraštotyros muziejuje, kuriame iki balandžio 20 d. (šeštadienio) vyksta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.
Trumpai apie parodą:
2016 m. gruodžio mėn. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus pristatė naują parodą "Vilko vaikai: kelionė iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948", kurią finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paroda apima 22 pastatomus stendus ir 10 mobilių monitorių. Stenduose pateikiama istorinė apžvalga, asmenų istorijos ir vaikų kelionės, o monitoriuose rodomi autentiški liudijimai. Medžiaga parodai buvo surinkta iš įvairių archyvų ir privačių asmenų šeimų archyvų.
Rengiant parodą talkino Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lietuvoje veikianti vokiečių bendrija „Edelweiss-Wolfskinder“, organizacija „Kriegskinder“ („Karo vaikai“) Granzėje (vok. Gransee) (Vokietija).
Šioje medžioklėje mokysimės istorijos, momentaliai pasinersime į „Vilko vaikų“ gyvenimus teatre ir fotografijose, mokysimės apie jų patirtus iššūkius ir sunkų kelią išgyvenimo link.
Dalinkitės savo įspūdžiais ir nuotykiais su draugais, skatindami juos prisijungti prie Alytaus miesto kultūros atradimų paieškos.
Ar medžioklei pasiruošę? Sekite www.myliukultura.lt
Alytaus kraštotyros muziejaus ir Alytaus miesto teatro informacija
