heart

Alytuje – nemokama pažintis su lėlinės animacijos pradininko Vladislavo Starevičiaus šedevru „Lapinas Reinekis“

calendar
2024 balandžio 8D.

Balandžio 10 d. kino klube „Kino kablys“ kino mylėtojų laukia išskirtinė pažintis su lėlinės animacijos pradininko Vladislavo Starevičiaus  (1882–1965) garsiausiu filmu „Lapinas Reinekis“ (1941). Nemokamas seansas įvyks „Dainavos“ kino teatre, filmą pristatys kino archyvaras ir ankstyvojo kino tyrinėtojas Aleksas Gilaitis.

Gyvūnų karalystėje lapinas Reinekis pratęs visus apgaudinėti ir kvailinti. Karalius liūtas, sulaukiantis dėl to vis daugiau skundų, galiausiai įsako jį suimti. „Lapinas Reinekis“ ilgiausias ir turbūt sėkmingiausias Vladislavo Starevičiaus kūrinys. Tai spektaklis, kurį galima vertinti kaip įstabų nuotykių filmą, viduramžių gyvenimo iliustraciją ar pasakėčią apie valdžią, kuri atspindi jos sukūrimo laikmetį, bet išlieka aktuali ir šiandien.

Pasaulio pilietis: nuo Kauno iki Paryžiaus

Režisieriaus jaunystė prabėgo Kaune. Čia gimė ir pirmasis autoriaus animacinis filmas „Elniaragių kova“ (1910). Įkvėptas juostos sėkmės ir sulaukęs kvietimo, V. Starevičius išvyko gyventi į Maskvą, kur jo laukė didesnės kūrybinės galimybės. Po revoliucijos priverstas palikti šalį, 1919 m. menininkas emigravo į Italiją. 1920 m. persikėlė į Prancūziją ir atvertė naują savo gyvenimo ir kūrybos lapą.

„Prancūziškai kalbėjo tik mano teta Irene, kuri ir vertė visai šeimai, kol ši išmoko kalbą. Močiutė siuvo kostiumus visiems filmams. Ji buvo stilistė, siuvėja, turėjo mados parduotuvę Maskvoje. Atvykus į Paryžių, irgi atidarė parduotuvėlę, bet senelis nesutiko, kad ji dirbtų. Buvo nepriimta, kad moteris dirbtų. Močiutė rūpinosi namais, laikė visus jų kampus. Tai buvo labai svetingi, visiems atviri namai“, – prisimena Paryžiuje gyvenanti režisieriaus anūkė Léona Béatrice Martin-Starewitch.

Atvykęs į Paryžių, Starevičius iš pradžių dirbo įvairiose kino studijose, filmavo nedidelės apimties juostas, vėliau įkūrė savo studiją miesto pakraštyje. Filmus kūrė visa šeima – jis pats, žmona Anna, dukros Irene ir Jeanne. Patys rašė scenarijus, gamino lėles, siuvo kostiumus, filmavo. „Lėlės buvo gaminamos labai kruopščiai, tik iš natūralių medžiagų. Jos sugebėdavo tiksliai atlikti reikiamus judesius ir mimikas. Prancūzijoje išsaugota apie 800 senelio padarytų lėlių. Tik kelias jis atsivežė iš Rusijos“, – pasakoja L. B. Martin-Starewitch.

Vienas pirmųjų ilgametražių animacinių filmų pasaulyje

1929 m. V. Starevičius pradėjo kurti savo ilgiausią ir turbūt sėkmingiausią filmą „Lapinas Reinekis“, paremtą to paties pavadinimo Johanno Wolfgango von Goethe’s kūriniu. Tai buvo pirmasis ilgametražis animacinis filmas Prancūzijoje. Deja, jo gamyba ir platinimas buvo sudėtingi, todėl filmas pasaulį išvydo tik 1937 m. Yra dvi šio filmo versijos, nes buvo filmuojama dviem kameromis. Viena priklausė UFA studijai Vokietijoje, kur filmas buvo garsinamas, kita – pačiam režisieriui, tačiau dėl teisių į šį filmą jam teko ilgai kovoti.

„Lapinas Reinekis“ yra ir vienas pirmųjų ilgametražių animacinių filmų pasaulyje, pasirodęs anksčiau nei Walto Disney’aus „Snieguolė ir septyni nykštukai“. W. Disney’us labai vertino savo konkurento talentą, sakė, kad jis aplenkė visus pasaulio animatorius net keliais dešimtmečiais.

Vladislavo Starevičiaus filmo „Lapinas Reinekis“ (1941) peržiūra vyks balandžio 10 d. 18.00 val. „Dainavos“ kino teatre. Seansas nemokamas. Jį pristato projektas „Kinas veža“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kino centras.